„Lietuvos dvarai atskleidžia krašto tapatybę. Jie nekartoja schematiškai užsienio ieškojimų, atradimų, naujovių, bet jas kūrybiškai perkuria, ir mes turime išties unikalią Lietuvos dvarų kultūrą,“ – apibendrindo dailės istorikė Vilniaus dailės akademijos docentė, humanitarinių mokslų daktarė Birutė Rūta Vitkauskienė.

„Daiktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namuose XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje pusėje tyrimas parodė, kad įtakos iš Vakarų Europos tikrai egzistavo. Jos sklido ir kaip idėjos, ir kaip patys daiktai.“ – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja istorikė dr. Neringa Dambrauskaitė–Martinkėnė.– „Štai keli pavyzdžiai iš inventorių, testamentų, teismų dokumentų: 1620 m. Boguslavo Radvilos turto sąraše minima išskirtinė, itin prabangi angliška lova – drožinėta ir netgi paauksuota. Prabangių kilimų turėjo Ariogalos tijūnas, Žemaitijos žemės teismo teisėjas, valdovo sekretorius Petras Šiukšta: jo 1635 m. testamente minimi keturi persiški kilimai ir šeši falendišo kilimai su grifais.1593 m. Elenos Mažeikienės Butkiškės dvarelio kubile ir pintinėje tarp kitų patalų laikytas Kelno drobės užvalkalas, siuvinėtas juodu šilku.“

Kalbėdama apie tradicijos ir įtakų santykį architektūros istorikė menotyros mokslo daktarė Dalė Puodžiukienė pažymi: „Keičiantis laikotarpiui, epochai, pirmiausia kaita jaučiama filosofijoje, poezijoje, po to atsispindi menuose ir tik tada architektūroje, nes tokiam pokyčiui reikia ir lėšų, ir laiko. Tradicinė gyvensena žmonėms daro didžiulę įtaką, ją žmogus sunkiai keičia. Galbūt atėjusi nauja karta, vaikai perima dvarą, jie turi kitą požiūrį, ir tada daro rekonstrukciją.

Taigi, viskas, kas yra nauja, susiduria su tuo kas yra sena. Ir tai, kas yra sena, paprastai yra tradicija, savitumai, o nauja, tai - iš kažkur ateinančios įtakos.“

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos projektą „Ryšių įtaka dvarams: amžių kelionė“ dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.