Asociacijos narių dvarai

Raudondvario dvaras

Valdytojas – Viešoji įstaiga „Raudondvario dvaras“

Dvaro adresas: Raudondvario k., Raudondvario sen., Kauno r., LT-54123

Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 metų, kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. Tų metų rugsėjo 2 dieną Jonas Dziavaltauskas laiške LDK dvarionui Mykolui Kiškai užsimena apie pilj. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia. Dvaras minimas nuo 1615 m. 1652 m. Raudondvario dvarą įsigijo Radvilos. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijo Mykolas Tiškevičius. 1830-1831 m. sukilimo metu dvaro rūmai nukentėjo, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837-1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje - arklidės ir ratinė. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10-20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI—XVII amžių).

I pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. 1927-1942 m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. II pasaulinio karo pabaigoje besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją. 1959-1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis buvo atstatytas. Iki 2008 m. rūmai ir kiti dvaro pastatai priklausė Žemės ūkio institutui prie LŽŪU. 1994 m. Dvaro rūmuose buvo įsteigta Raudondvario grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija, taip pat ekspozicija kompozitoriaus J. Naujalio atminimui, o 2002 m. sausio 1. d. jo garbei čia atidarytas memorialinis muziejus. Atkurta grafų dvaro vėliava. 2008 m. Raudondvario dvaro sodybos kompleksas LR Vyriausybės nutarimu perduotas Kauno rajono savivaldybei.

Šalia dvaro 1834 m. buvo įkurtas pilies parkas, rekonstruotas XX amžiuje. Šiaurinis parko pakraštys pereina j mišką. Čia auga raudonasis klevas, veimutinė pušis, kryžminė liepa, pavasarį pražystantys edelveisai. Parko takeliai veda link Nevėžio kraštovaizdžio draustinio. Senasis („vestuvinis") takas veda link Raudondvario medelyno, kur gausu dekoratyvinių medžių ir krūmų. Draustinis apima Nevėžio slėnį (kylant aukštyn nuo tilto ties Raudondvariu), įkurtas siekiant išsaugoti Nevėžio erozinį senslėnį ir jo kraštovaizdį bei retųjų augalų bendrijas.

Raudondvario dvaro sodyba yra vienas ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpyje susiformavusių sodybinių ansamblių Lietuvoje.

XVI a. antroje pusėje dvaro savininkas buvo Kauno pakamorė Vaitiekus Dzievaltauskas, vėliau -jo sūnus Jonas Dzievaltauskas. Apie XVII a. vid. dvaras tampa J. Kosakovskio, o 1652 m. - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jonušo Radvilos nuosavybe. J. Radvilai mirus (1655 m.), jo valdos atitenka pusbroliui - Boguslavui Radvilai. 1662 m. dvarą nusipirko Vorlovskis, o XVIII a. antroje pusėje-Zabielos. XIX a. pr. Raudondvario dvaro sodyba pereina Tiškevičiams.

XVII a. Raudondvario ansamblį sudarė rezidenciniai dvaro rūmai (pilis), keletas gyvenamųjų bei ūkinių pastatų. Pilies pastatas buvo mūrinis, dviejų aukštų, stačiakampio plano, su frontonais galuose. Šiaurės rytų kampe pastatytas cilindro formos bokštas. Fasadai netinkuoti. Abiejų pilies aukštų patalpos buvo išplanuotos anfiladiškai. Keturi rūsiai po rūmais perdengti skliautais. Pastato perdangos buvo sijinės, medinės. Kambariai buvo šildomi koklinėmis krosnimis. Ūkiniame dvaro kieme buvusios dvejos arklidės, skiedromis dengtas svirnas, tvartas. Dvaro teritorijoje būta bravorėlio ir kitų pastatų.

Raudondvaris smarkiai nukentėjo per karą su Rusija (1655 - 1661). Gaisrai nesuniokojo tik pilies, bet ji buvo išgrobta. Apnaikintą Raudondvario dvaro sodybą nutaręs parduoti Boguslavas Radvila pastatus paremontavo.

XVIII a. pilį rekonstravo Raudondvaryje šeimininkavę Zabielos: pakeitė langų angas trijuose rūmų fasaduose, kai kurias senąsias angas užmūrijo ir prakirto naujas. Šiek tiek perplanavo rūmų vidų. Vis dėlto XVIII a. rekonstrukcija rūmų išvaizdos ir plano iš esmės nepakeitė.

Skaudų smūgį Raudondvaris patyrė 1830 - 1831 m. sukilimo metu. 1831 m. gegužės 12 d. per gaisrą sudegė beveik visi dvaro pastatai, apnaikinti pilies rūmai. Tiškevičiai atstatinėjo per 1831 m. gaisrą sudegintus pastatus ir pilį. Rūmai pradėti rekonstruoti jau 1832 m. Po rekonstrukcijos rūmai gerokai pakeitė išorę ir vidų. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, aplink ją išmūryti kuorai, sienose - nauji langai. Pakeista langų forma rūmų fasaduose. Prie vakarinio rūmų galo primūrytas priestatas (balkonas). Po priestatu įrengtas rūsys. Prie vakarinio fasado pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Buvęs čerpinis stogas pakeistas skardiniu. Buvo projektuojami ir statomi kiti pastatai: 1836 m. -palivarko administracijos namas ir vėjinis malūnas, 1837 m. - oranžerija, 1852 - 1853 m. - svirnas ir vežiminė. Pastatyta dviaukštė degtinės varykla, alaus varykla, du svirnai. Rekonstruojant Raudondvario dvaro ansamblį dirbo architektai Jonas Margevičius, Cezaris Anichinis.

1832 - 1855 m. rekonstrukcijos ir statybos Raudondvario dvaro sodybai suteikė dekoratyvesnę, žaismingesnę stilistinę išvaizdą. Mūriniai pastatai įgavo XIX a. vidurio Lietuvos dvarų architektūrai būdingas neogotikos formas. Neogotikos formos paslėpė renesanso ir manierizmo elementus pilies rūmuose ir jų bokšte. Oranžerijoje dar panaudoti ir klasicistiniai elementai. Ansamblį papildė parkas ir sodas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Tiškevičiai liko gyventi užsienyje, o dvarą nuomavo. Po 1925 m. žemės reformos dvarui liko 40 ha. Kai kurie pastatai pradėti griauti.

Tarpukariu Raudondvario rūmuose norėta įrengti meno galeriją arba Respublikos Prezidento rezidenciją, tačiau su užsienyje likusiais gyventi Tiškevičiais nepavyko susitarti. Vėliau parceliuojant dvarą rūmai buvo paversti vaikų prieglauda - mokykla. Buvusiose dvaro sodybos arklidėse buvo įrengta salė, kurioje vykdavo įvairūs renginiai (iki 1938 m. vietoje sudegusios bažnyčios buvo laikomos pamaldos). Rūmai ir oranžerija buvo sudeginti 1944 m. Tarpukaryje ir Antrojo pasaulinio karo metu išvežtos meno kolekcijos, sunaikinta turtinga biblioteka.

1959 m. Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas užsakė restauravimo dokumentaciją, kurią rengė inžinieriai architektai S. Čerškutė ir V. Jurkštas.

Projekto autoriai stengėsi atkurti pirminę renesansinę rūmų planinę struktūrą ir išvaizdą. Rūmų restauravimo darbai tęsėsi 1962 - 1967 m. Oranžerija buvo restauruota 1960 m. pagal inžinieriaus-architekto V. Jurkšto projektą. 1970 - 1973 m. suremontuotas dvaro arklidžių pastatas.

Raudondvario dvaro sodyba į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą įrašyta 2001-03-20 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. į-82. Taip pat nustatyta ir patvirtinta Raudondvario dvaro sodybos (G254K) teritorija, kurią sudaro 15,41 ha ir vizualinės apsaugos zona - 41,14 ha.

Įsigaliojus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, Raudondvario dvaro sodyba buvo paskelbta valstybės saugoma ir jai nustatytas apsaugos tikslas -Viešasis pažinimas ir naudojimas. Šiuo metu dvaro kompleksą perėmė Kauno rajono savivaldybė ir jo valdymui įsteigė VšĮ „Raudondario dvaras“. Kauno raj. savivaldybės ir Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis numatoma dvaro rūmus pritaikyti turizmui ir reprezentacijai, ledainėje įkurti turizmo informacijos centrą, buvusio žirgyno patalpose meno inkubatorių, restauruoti ir atkurti oranžerijos paskirtį bei sutvarkyti istorinį parką.

El. paštas: snieguolen@gmail.com
Tel. 8 68210830

Interneto svetainė: www.raudondvariodvaras.lt