"XIX - XX a. sandūroje dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo apie 3300 dvarų sodybų. Iki mūsų dienų jų liko apie 500, ir tų pačių didžioji dalis - tik sodybų fragmentai. Istorijos virsmai, karai ir laikas daug dvarų sunaikino negrįžtamai. Nemažai statinių virto griuvėsiais jau mūsų laikais, po Nepriklausomybės atkūrimo. Dar prieš gerą dešimtmetį dvarai Lietuvoje stovėjo apleisti, užmiršti, sparčiai nyko. Pastaraisiais metais padėtis pradėjo keistis - žmonės tarsi prisiminė, kad Lietuvoje yra ir toks kultūros paveldas kaip dvarai, įdomūs savo architektūra, istorija. Tik ne visų dvarų likimai vienodi. Kai kuriuos jų pastebėjo, restauravo ir prikėlė gyvenimui naujieji jų savininkai. Romantiškai nusiteikę, nepaisydami miglotų perspektyvų kada nors atgauti nemažas investicijas, naujieji dvarininkai įdėjo daug darbo, lėšų, jėgų ir laiko į savo dvarų atgaivinimą. Atgimstančiais, išgražėjusiais dvarais pradėjo domėtis ir visuomenė -jie tampa vis populiaresniais pažinimo turizmo objektais. Dvarų dvasingumą jų kultūrinę aurą gaivina čia vykstantys muzikos festivaliai, koncertai, parodos, plenerai, įvairūs kiti kultūriniai renginiai. Atgimusieji dvarai pradėjo naują gyvenimą. Jų savininkai siekdami išsaugoti tai, ką mūsų šalyje turime brangiausio - kultūrinį paveldą- susibūrė į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją (LPDA)."

LPDA Prezidentas Arūnas Svitojus

Dabartis

Asociacija savanoriškumo pagrindu vienija fizinius ir juridinius asmenis - Lietuvos pilių ir dvarų savininkus, valdytojus - bei kitus asmenis, besirūpinančius Lietuvos pilių ir dvarų kultūros paveldo išsaugojimu.

Veikloje dalyvauja daugiau nei 100 asmenų. Tai 50- ties dvarų ir pilių valdytojai ir savininkai.

dabartis-1.jpg
dabartis-2.jpg
dabartis-3.jpg

Tikslai

  • Rūpintis Lietuvos pilių ir dvarų paveldo, kultūros tradicijų saugojimu bei puoselėjimu;
  • Bendradarbiauti su valstybės institucijomis, dvarų atstatymo, saugojimo bei pritaikymo klausimais;
  • Vykdyti kultūrinį turizmą dvaruose;
  • Informuoti visuomenę apie atgimstančių dvarų tradicijas, jų tęstinumą.

  

Vizija

  • Lietuvos dvarai – išsaugoti ir atkurti, kultūrą puoselėjantys, konkurencingi ir pelningai veikiantys turizmo ir kitų ūkio šakų objektai.

  

Ko mes siekiame?

  • Ugdyti visuomenės pagarbą paveldui.
  • Vienyti asmenis bendrai veiklai, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei pagalbą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, politinį aktyvumą, organizuotumą bei iniciatyvumą.
     
     

Dvaras – kultūros židinys

Pirmosios dvarvietės Lietuvoje pradėjo formuotis kartu su valstybe, o jau XIII a. antroje

pusėje dvarai buvo administraciniai, politiniai ir kultūriniai centrai bei prievolių surinkimo punktai. Manoma, kad per visą Lietuvos dvarų istorijos raidą jų yra buvę apie 2000. Tikrai ne vieną kartą Lietuvos istorijoje griuvo ar buvo griaunami dvarai. Karai ar suirutės, politiniai sukrėtimai ar ekonominiai nepritekliai, plėšikavimai ar vandalizmas. Bet dvarai vėl ir vėl kilo. Senosios dvarvietės išliko kaip nebylūs istorijos liudininkai. Galime pasidžiaugti, kad dabar jos vėl naujai atgimsta, vis daugiau jų randa savo šeimininkus. Dvarai tyrinėjami, restauruojami, bei atgaivinamos jų kultūrinės ir ūkinės tradicijos. Dvarų savininkai ir valdytojai yra susibūrę į „Lietuvos dvarų ir pilių asociaciją“ (LPDA), kuri buvo įkurta 2005 m. Daugelyje jų vyksta aktyvi veikla – nuo ūkinės iki kultūros židinių provincijoje kūrimo. Suprasdami savo misiją – išsaugoti ir puoselėti dvarus, atgaivinti dvarvietes ir tęsti jų kultūrines bei ūkines tradicijas, dvarų savininkai negailėdami savo laiko ir lėšų atkuria dvarvietėse ūkinę veiklą, organizuoja įvairius kultūrinius renginius, muzikos festivalius, bei vykdo plačią edukacinę programą. Išties džiugu, kad plečiasi Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos narių gretos. Jų dėka Lietuvos kaimai gražėja, prisikelia naujam gyvenimui ir veiklai. Pilių ir dvarų sodybose kuriasi kaimų bendruomenės, jos atviros šalies ir užsienio svečiams.

 

Dvaras – pavyzdinis ūkis

Pirmosios dvarvietės Lietuvoje pradėjo formuotis kartu su valstybe, o jau XIII a. antroje pusėje dvarai buvo ne tik administraciniai, bet ir ūkiniai vienetai. Jie išsilaikydavo iš savo ūkinės veiklos. Dvaruose veikė malūnai, pieninės, kalvės, nedidelės žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

• Ašriosios Kirsnos dvare anksčiau buvo malūnas, bravoras, sūrinė, arklidės. Dabar – atgaivintas pieno ūkis, žirgynas.

• Aukštosios Fredos dvaro tvenkiniuose buvo auginamos žuvys. Dabar – didelis ir gražus botanikos sodas.

• Belvederio dvare 1922-1925 m. veikė žemės ūkio, pienininkystės mokykla pieninkystės, nuo 1944m. pieninkystės technikumas, o 1961m. įsteigtas žemės ūkio technikumas.

Bikuškio dvarui priklausė virš 500 ha žemės, augino kviečius (labai gerai derėjo), veikė nemaža spirito gamykla, didelė kalvė.

Atstatome dvarus, atgaiviname senąsias pilių ir dvarų kultūrines tradicijas
 

Atkuriame-1.jpg

Atkuriame-2.jpg

Atkuriame-3.jpg

facebook.gif